Titulinis
Naujienos
2020 - 02 - 07

Tvarkomas vienas seniausių Kauno pastatų

IMG_2974-fa08e99b34e6f744cfb8a8badc630937.JPG
Šiuo metu Kaune (Muitinės g. 2) vykdomi kultūros paveldo objekto, kaip manoma, karališkos rezidencijos, restauravimo darbai, kurie apima tinko paviršiaus restauravimą, sunykusių vertingų elementų atstatymą. Restauravimui naudojamos rankų darbo, atitinkančios istorinį laikotarpį, plytos. Tvarkybos darbų metu atidengtos XV – XVI a. langų nišos, arkos ir kiti pastato elementai, buvusiose vietose atkuriami fasadų bareljefai (pagamintos replikos), baigtas tvoros su puošybiniais elementais restauravimas.
 
Tvarkomas pastatas yra vienas seniausių Kauno pastatų, iš aplinkinių išsiskyręs buvusiu puošnumu ir strategiškai patogia vieta, liudijančia svarbias pastato funkcijas. Anot architektūrinius pastato tyrimus atlikusio restauratoriaus Gintaro Prikockio pastatas „savo architektūrinių detalių forma, mūrijimo technika pastatas yra labai artimas patiems pirmiesiems Kauno miesto mūriniams statiniams: Vytauto bažnyčiai, bernardinų vienuolyno zakristijai, statytai XV a. pabaigoje. Todėl yra pagrindo teigti, kad šis pastatas taip pat buvo pastatytas iki 1500 m.“
 
Pastatas buvo ne kartą rekonstruotas. XVI a. pirmoje pusėje vykusios rekonstrukcijos metu pakeistas pastato išplanavimas – jis išplėstas, šio amžiaus antroje pusėje radikaliai pakeisti pastato fasadai, išplėtotas dekoras.Paskutinioji radikali rekonstrukcija buvo atlikta 1870 m., pritaikant pastatą Kauno miesto ligoninei. Jos projektą 1870 m. parengė E. fon Mikvicas. Statybos darbams vadovavo inžinierius P. Dorofejevskis. Ši ligoninė yra seniausia išlikusi ligoninė Kauno mieste.
 
Remiantis pastato vieta senamiesčio plane, vykdytų rekonstrukcijų mastais, pastato puošnumu, naudotų medžiagų ir mūro kokybe buvo iškelta hipotezė, kad čia XVI a. apsistodavo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai. Hipotezę paremia ir 1994 m. vykdytų fasado žvalgybinių architektūrinių tyrimų metu rasti renesansiniai keraminiai langų apvadai, išskirtiniai ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje: bareljefai ,,Imperatorius Ferdinandas I“ (2 vnt.), ,,Imperatorienė Ona Jogailaitė“ (2 vnt.), kurie saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
 
Nacionalinio reikšmingumo pastatas, šiuo metu priklausantis Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institutui, pasižymi archeologinėmis, architektūrinėmis, urbanistinėmis ir istorinėmis vertingosiomis savybėmis.
 
Daugiau informacijos apie pastato rekonstrukcijas rasite čia: Pastato Muitinės ir Aleksoto gatvių kampe architektūriniai tyrimai.
 
 
Paskutinį kartą redaguota2020 - 02 - 07

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas