Pastarąjį dešimtmetį Europos ir pasaulio tarptautinių organizacijų priimtuose dokumentuose išskirtinis dėmesys skiriamas darnaus vystymosi ir kultūros paveldo išsaugojimo svarbai. Kultūros paveldo objektų sąveika su juos supančia gamtine ir kultūrine aplinka, aktyvi jų įtrauktis į socialinį ir ekonominį gyvenimą, vietos bendruomenių dalyvavimas naudojant ir saugant kultūros paveldo objektus iš esmės prisideda prie šalies ir regiono socialinės ir ekonominės gerovės bei pridėtinės vertės kūrimo.

 

 

Integruotas požiūris apima kultūros įvairovės skatinimą ir apsaugą, demokratinį valdymą ir demokratines inovacijas. Todėl svarbu, kad sprendimų priėmimas dėl kultūros paveldo išsaugojimo ir aplinkos vystymo vyktų laikantis integruoto holistinio požiūrio, apimtų tarpsektorinį bendradarbiavimą: kultūros paveldo objektų savininkus, gyventojus, vietos bendruomenes ir valdžios institucijas, kurios pripažįsta ypatingą kultūros paveldo vertę visuomenei.

 

Konferencijos metu numatoma aptarti integruotą požiūrį į kultūros paveldą architektūros kokybės kontekste, t.y. integraliosios paveldosaugos specifiką, šiuolaikinės paveldosaugos valdymą ir teisinės apsaugos neturinčios „nesaugomos“ architektūros Lietuvoje verčių klausimus.

 

Konferencijos metu greta trijų pranešimų sesijų su viešomis diskusijomis ir teminių kūrybinių dirbtuvių vyks stendinių pranešimų sesija. Stendiniai pranešimai skirti dalytis integruoto holistinio požiūrio į kultūros paveldą patirtimi, įgyta sprendžiant sudėtingus projektavimo iššūkius: rekonstruojant, pritaikant naujoms paskirtims, atkuriant, tiriant kultūros paveldo objektus, jų kompleksus, teritorijas, projektuojant naujus objektus jų apsuptyje. Laukiami įvairaus mastelio urbanistiniai, architektūriniai, kraštovaizdžio architektūros sprendinių pavyzdžiai, perteikiantys autorių kritinį požiūrį į kultūros paveldo apsaugos ir kaitos problemą ir atitinkamai įgyvendinamą atsaką. Kviečiame pasidalinti meniniais, funkciniais, konstrukciniais, inžineriniais sprendimais, taip pat ir kritiniais pastebėjimais bei teoriniais tyrimais. Greta architektūrinių projektinių sprendimų ne mažiau įdomus architekto vaidmuo socialiniuose ir ekonominiuose procesuose – bendradarbiavimas su kultūros paveldo objektų savininkais ir vystytojais, gyventojais, vietos bendruomenėmis ir valdžios institucijomis. Stendinių pranešimų sesija – tai darnus kolegiškas patyrusių architektų nuomonių ir požiūrių į projektavimą kultūros paveldo aplinkoje pasikeitimas per jų kūrybinius darbus.

 

Kviečiame architektus perteikti savo požiūrį į kultūros paveldo išsaugojimą ir aplinkos vystymą pristatančiu tekstu, projektinių sprendimų schemomis, brėžiniais ar vizualizacijomis, įgyvendintų objektų ar jų fragmentų fotonuotraukomis. Tai du vertikalūs A1 formato planšetai, eksponuojami greta, sumaketuoti pridedamame šablone PowerPoint programa. Grafinė medžiaga kokybiška ir pakankamai aukštos rezoliucijos. Šriftas Arial, teksto dydis – 24-32, pavadinimų dydis – 48-60. Planšetų kalba – lietuvių. Parodai planšetus išspausdins ir išeksponuos organizatoriai. Ta pati planšetų informacija, sumažinta iki A2 formato, bus išspausdinta, įrišta ir dalijama kuo platesnei sklaidai užtikrinti.

 

 

 

Konferencijos stendinių pranešimų sesiją organizuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas.